išskyrimas

1 išskyrìmas sm. (2) Š, DŽ¹ 1. LL290, Š, Rtr, Ser, NdŽ → 1 išskirti 2: Reiškinių išskyrimas iš jų natūralaus arba istorinio sąryšio rš. Vaikų dainų bei lopšinių išskyrimas – natūrali tokios klasifikacijos išdava rš. 2. J.Jabl → 1 išskirti 6. 3. refl. → 1 išskirti 9 (refl.): Sustatant dalis kokio išdirbinio, reikia apsergėti jį nuo išsiskyrimo rš. 4. refl. NdŽ → 1 išskirti 11 (refl.). 5. refl. → 1 išskirti 13 (refl.): Viktorija po tokio netikėto ir staigaus išsiskyrimo su vyru grįžo namo tartum apsvaigusi rš. Išsiskyrìmas tas koks sunkus buvo, tai Dieve susimilk! Krm. Motyna … teip padarė, kaip pasakė sūnus prie išsiskyrìmui BM113(Ssk). ^ Koks sugyvenimas, toks ir išsiskyrimas rš. 6. Rtr → 1 išskirti 14. | refl.: Tas išsiskýrimas nėr toks lengvus Krš. Išsiskýrimo negauna, netura ko sakyti DūnŽ. 7. → 1 išskirti 15: Žiedai yra visu tikruoju ženklu pažinimo kiekvienos veislės ir išskyrimo nu kitų S.Dauk. 8. refl. NdŽ → 1 išskirti 16 (refl.): Demokratinės literatūros išsiskyrimas iš literatūrinio proceso visumos rš. 9. Sut, KI162, NdŽ → 1 išskirti 21. | refl. N, KII334, NdŽ. 10. → 1 išskirti 22: Tulžies išskyrimas sutrinka dėl mechaninių kliūčių rš. Šlapimo išskyrimas ŽŪŽ144. | refl.: Šilumos išsiskyrimas, augalams kvėpuojant rš. \ skyrimas; apskyrimas; atskyrimas; įskyrimas; išskyrimas; nuskyrimas; paskyrimas; perskyrimas; praskyrimas; priskyrimas; razsiskyrimas; suskyrimas